Prieš ketverius metus vasario 24-ąją mes išgyvenome sukrėtimą, kuriam apibūdinti pritrūktų žodžių… Klausėme savęs: kurgi tiesa ir teisingumas, pagarba gyvybei ir laisvei? Prasižiojus karo ištroškusiems nasrams, atrodė, nebelieka ateities, o dabartis balansuoja ant menko tikėjimo žmoniškumu lyno… Dabar turime daugiau vilties, tikėjimo tiesa ir teisingumu, aštriau ir skaudžiau suvokiame gyvybės ir laisvės vertę, dabarties trapumą… Gimnazijos 9 klasių gimnazistų lietuvių kalbos ir literatūros projektas „Literatūra liudija“ atspindi mūsų ketverių metų skausmingai išgyventą invazijos į Ukrainą agresiją. Kūrybiškai perteikę Ė. Remarko antikarinio romano „Vakarų fronte nieko naujo“ skaitymo įspūdį devintokai darbų parodą skiria šiandienai, nuspalvintai vasario 24-osios patirčių spalvomis.
Būti kartu. Tikėti ateitimi. Būti.
Lietuvių kalbos mokytojos Giedrė Rutkauskaitė ir Aušra Šilanskienė
